Jaunieji matematikai iš geriausių pasaulio universitetų palaiko ryšius su Lietuvos akademija ir verslu

Tadas Kriščiūnas
2017-01-05

Taksistais papildomai turintys dirbti universitetų dėstytojai; mokslininkų atlyginimai, privertę protestuoti; į privatų sektorių neproporcingai sparčiai bėgantys doktorantai – visa tai jau seniai įtvirtino itin niūrų Lietuvos mokslo vaizdą. Kartojimas, jog Lietuvos universitetai yra gilioje krizėje, tapo integralia kasdienio naujienų srauto dalimi.

Ir visgi, nesinori Lietuvos mokslo apriboti vien Lietuvos universitetuose – t. y. už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus – vykstančiais tyrimais. Jaunoji Lietuvos mokslininkų karta savo magistrantūras, doktorantūras, stažuotes ir darbus neretai atlieka užsienio universitetuose. Visgi darbas užsienio akademinėse institucijos anaiptol nereiškia, jog šie mokslininkai yra šaliai prarasti talentai, o jų veikla neprisideda prie mokslo, technologijomis paremto verslo vystymo ir startuolių ekosistemos kūrimo Lietuvoje. Suvokdami, jog kokybiškas mokslas ir nepriklausomos mokslininkų bendruomenės yra būtinos sąlygos sėkmingam šiuolaikiškos demokratinės valstybės vystymuisi  jauni lietuvių mokslininkai, dirbantys tiek svetur, tiek Lietuvoje su dalimi vyresnių  kolegų bei verslo atstovų bando burtis į bendruomenes, o bendruomenių savanoriai organizuoja   susipažinti, pagilinti ryšius bei pradėti bendrus projektus leidžiančius renginius. Dėl to užsienyje gyvenantys jauni lietuviai mokslininkai yra įtraukiami į šalies mokslo ir technologinių verslų gyvenimą. Dabartiniame toksiškame Lietuvos švietimo klimate tai itin svarbu, ir kartais gali būti vienintele priežastimi, neleidžiančia pulti į neviltį.

Vienas toks jaunų mokslininkų visuomeninės veiklos pavyzdys –  jau 5-asis Jaunųjų Lietuvos matematikų susitikimas (LJMS), kasmetinė konferencija organizuojama jaunų lietuvių matematikų iš geriausių Europos bei Lietuvos universitetų. Gruodžio 29 d. vykęs renginys sutraukė virš 90 dalyvių, atstovaujančių įvairiausias prestižines įstaigas: Oksfordą, Kembridžą, Imperial College London, ETH Zurich, Strasbūro ir Upsalos universitetus, CERN, Uber, IBM, Adform, NASA, Trafi, Vinted, kt. Susitikimas vyko nuostabiai atnaujintoje Sapiegos ligoninėje, renginio partnerių „Vilnius Tech Park“ patalpose. Kaip leidžia spėti renginio vieta, šiemet LJMS tema buvo matematikos ir verslo sankirtos. Jurgis Pašukonis, lietuviškų startuolių žvaigždės TRAFI bendraįkūrėjas, o taip pat stygų teorijos daktaras, pasakojo apie optimalaus viešojo transporto maršruto paiešką, autobusų tvarkaraščių automatinį sudarymą iš GPS duomenų, bei tikimybių teorijos taikymą autobusų atvykimo laiko numatymui. Ignas Budvytis, Kembridžo universiteto dirbtinio intelekto laboratorijos mokslininkas ir keleto startuolių įkūrėjas, nušvietė savieigių automobilių veiklos principus, bei savo indėlį į šią sritį. „Neurotechnology“, Lietuvoje įsteigtos įmonės, užsiimančios biometrinėmis sistemomis, dirbtiniu intelektu ir kitais egzotiškais dalykais, atstovai pristatė savo veiklą bei kvietė jaunus matematikus prisijungti prie savo komandos. Ir tai – tik keletas pavyzdžių iš daugybės suvažiavime skaitytų pranešimų – tuo labiau neišeitų suminėti daugybės neformalių pokalbių tarp svetur studijuojančių jaunų matematikų ir Lietuvoje dirbančių mokslininkų ar verslininkų. Pranešimų įvairovė, kokybė bei atstovaujamų įstaigų kiekis parodė, kokia stipri yra Lietuvos matematikų bendruomenė, o LJMS egzistavimas ir mastas – kokia ji vieninga.

Su šiuo pozityviu įspūdžiu stipriai kontrastavo panelinėje diskusijoje „Matematikas už universiteto sienų“ išaiškėjęs neproduktyvus Lietuvos verslo ir universitetų santykis.  VU tarybos narys, Matematikos ir Informatikos fakulteto prof. Konstantinas Pileckas akcentavo sau prieštaraujantį verslo elgesį: nenorą finansiškai remti Lietuvos universitetų, tuo pat metu tikintis iš jų (ir aktyviai jų prašant) paruošti aukščiausios kvalifikacijos darbuotojus. Tuo tarpu Jurgis Pašukonis iš TRAFI, paklaustas, kodėl jo įmonė neremia Lietuvos universitetų, pastebėjo, kad lietuviški universitetai dabartinėje savo būklėje negali garantuoti kvalifikacijos, reikalingos TRAFI. Keletas auditorijos narių pastebėjo, jog tiek TRAFI, tiek „Uber“ technologijų skyriuje Vilniuje dirba ne vienas darbuotojas be aukštojo mokslo diplomo; galų gale buvo atvirai paklausta, ar lietuviško universiteto diplomas suteikia pranašumo darbo rinkoje, ir ar studijuoti lietuviškame universitete vis dėlto nėra tik laiko gaišimas. Funkcionalaus universiteto diplomas darbo rinkoje turėtų signalizuoti bent minimalų kvalifikuotumą, tad galimybė, jog Lietuvoje taip nėra, yra gąsdinanti. Toks nemalonus diskusijos vingis leidžia spėti, jog esama šiokio tokio uždaro ydingo rato: šalies verslas nepasitiki šalies universitetais, todėl nenori jų remti, kas lemia, jog universitetams sunku pritraukti geriausius mokslininkus ir garantuoti aukštą absolventų kvalifikaciją – tad ir įgyti verslo pasitikėjimą.

Šią ligą galėtų pagydyti kryptinga ir protinga valstybės švietimo politika. Tačiau kolkas sunku tikėtis situacijos normalizavimo. Todėl taip svarbu tęsti LJMS ir panašių suvažiavimų, konferencijų, bendruomenių tradiciją. Viena vertus, tokios tarptautinės lietuvių mokslininkų bendrijos leidžia greitai susižinoti apie naujas galimybes – ar galimybes sukurti naujas galimybes – Lietuvoje, kas ilgalaikėje perspektyvoje, tikėkimės,  padės sukurti tarptautinio lygio mokslinę aplinką ir ne vieną sėkmingą technologinį verslą.  Tačiau trumpalaikėje perspektyvoje galbūt net svarbiau yra tai, kad gausus ir vieningas puikių, neretai tiesiog įspūdingų, pasiekimų žmonių būrys, turintis noro sugrįžti ir plėtoti savo akademinę sritį Lietuvoje, palaikantis ryšius su vietiniais mokslininkais ir verslininkais, paprasčiausiai suteikia vilties. Vilties, kad ir Lietuvoje atsiras stipri ir gerbiama mokslo kultūra, be kurios neįsivaizduojamos turtingos, išsivysčiusios valstybės į kurias taip norėtųsi lygiuotis. 
 
Tad svarbu įsiminti, jog greta mūsų teritorijoje vykdomų įdomių tyrimų, Lietuva turi neproporcingai daug geriausiuose pasaulio universitetuose ir įmonėse dirbančių mokslininkų. Nejauku, jog perskyra tarp Vakarų ir Lietuvos mokslo srityje dar vis egzistuoja, ar net didėja; tikėkimės, tarptautinei ir vietinei Lietuvos mokslininkų bendruomenėms jungiantis, nebeilgam.